Antrus metus organizuojamas projektų konkursas „neŠYLAM“ sulaukė didelio bendruomenių susidomėjimo – šiemet gautos net 57 paraiškos. Projektai apima pilietines iniciatyvas darnaus judumo, energetikos, atliekų mažinimo srityse, taip pat siūlo gamta grįstus sprendimus.
„neŠYLAM“ jau tapo platforma, kurioje vilniečiai drąsiai ieško sprendimų savo aplinkai. Matome, kad šiemet idėjos dar brandesnės ir išradingesnės“, – sako programos koordinatorė, VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ projektų vadovė Erika Lukšėnaitė.
Visi projektai turi ne tik edukuoti ir formuoti tvaresnius miestiečių įpročius – pavyzdžiui, per kūrybines dirbtuves, seminarus ar ekskursijas – bet ir skatinti pritaikyti įgytas žinias praktiškai, sukuriant apčiuopiamą, bendruomenei naudingą rezultatą.
Populiariausia tema – atliekos
Atliekų prevencijos tema šiemet buvo populiariausia – pateikta net 19 projektų. Idėjos apima maisto švaistymo mažinimo programas, kompostavimo aikšteles su sliekų fermomis, drabužių taisymo erdves, tekstilės „antrą gyvenimą“, stacionarias ar mobiliąsias daiktų mainų stoteles ir net interaktyvius spektaklius vaikams apie rūšiavimą.
Kai kurios iniciatyvos planuoja kurti bendruomenines atiduotuves, taisymo dirbtuves ar organizuoti „zero-waste“ iššūkius.
Prie atliekų mažinimo iniciatyvų aktyviai jungiasi ir ugdymo įstaigos. Darželiai siūlo rūšiavimo edukacijas vaikams, planuoja kompostuoti bei per žaidimus ir praktines veiklas lauke mokyti naudoti daugkartines priemones – nuo „purvo virtuvių“ iki kūrybinių užsiėmimų.
Dėmesys saugumui ir „vaikštomi“ rajonai
Darnaus judumo srityje pateikta 15 projektų paraiškų. Bendruomenės siūlo organizuoti žygių ciklus ar„žaliuosius maršrutus“, dviračių žygius su edukacijomis ar net bendruomeninius dalijimosi paspirtukais modelius.
Dalies darželių ir mokyklų projektai orientuoti į vaikų judumą ir saugumą – siūloma kurti saugaus eismo aikšteles, judėjimo takelius bei skatinti aktyvų keliavimą į ugdymo įstaigas: nuo šiaurietiško ėjimo iki bendruomeninių „dviratynių“.
Mokiniai patys gamins elektrą savo telefonams
Energetikos srityje pateiktos iniciatyvos siekia stiprinti bendruomenių žinias apie energijos vartojimą ir padėti praktiškai mažinti sąnaudas.
Viena iniciatyva planuoja suburti daugiabučių gyventojus į savitarpio pagalbos tinklą, kuris vertintų pastatų energetinį efektyvumą, atliktų termovizinius tyrimus ir teiktų rekomendacijas, kaip sumažinti šildymo bei elektros išlaidas.
Kita mokykla siūlo sukurti „gyvąją laboratoriją“, kur mokiniai patys generuotų elektrą mindami specialius dviračius. Taip jie praktiškai tyrinėtų energijos gamybą, nuostolius ir naudingumo koeficientą bei geriau suprastų, kiek pastangų reikia elektros energijai pagaminti.
Taip pat siūlomi projektai, orientuoti į apšvietimo modernizavimą – senų šviestuvų keitimą LED apšvietimu bei bendruomenių įtraukimą į diskusijas apie energijos taupymą ir tvarius sprendimus kasdienybėje.
Auga žaliųjų erdvių poreikis
Šių metų paraiškose itin ryškus noras kurti mažas, gyvas ir patirtimi grįstas gamtos erdves. Idėjos svyruoja nuo miesto daržų ir natūralių pievų darželiuose iki pažintinių miesto gamtos stotelių su QR kodais ir audiogidais.
Kai kurios bendruomenės planuoja įrengti vaistažolių darželius, pojūčių zonas specialiųjų poreikių vaikams ar lėto buvimo gamtoje erdves, kuriose susijungia edukacija, kūryba ir bendrystė.
Kitos iniciatyvos orientuojasi į upių pakrančių ir vietos ekosistemų puoselėjimą – planuojami bendruomeniniai renginiai, dirbtuvės ir kūrybinės patirtys šeimoms.
Laimėtojai paaiškės balandį
Paraiškas vertins komisija, kurią sudaro ekspertai iš Vilniaus savivaldybės, įvairių institucijų, universitetų ir tvarių verslų – konkurso partnerių.
Vertinimas vyks iki kovo pabaigos, o nuo balandžio laimėtojai galės pradėti įgyvendinti projektus. Iniciatyvos turės būti įgyvendintos iki šių metų pabaigos.
Projektų finansavimui skirta 50 tūkst. eurų, dalį šio biudžeto sudaro tvarių verslų finansinė parama.
