Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 70 proc. Vilniaus gyventojų sutinka, jog sprendžiant miesto klausimus svarbu juos aptarti kartu su miesto bendruomenėmis. Vis dėlto, nors gyventojai palankiai vertina bendruomenių vaidmenį miesto kūrime, realių veiksmų imasi tik nedaugelis.
„Visuomenė bręsta – vis geriau suprantame, kad pokyčiai mieste neįmanomi be gyventojų įsitraukimo, o kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už miesto, kuriame gera gyventi visiems, kūrimą. Visos bendruomenių, kaimynų, seniūnijų ar kitos iniciatyvos reikšmingai prisideda prie tokio miesto kūrimo, todėl miestas visada skatina aktyvius miestiečius veikti ir kurti kartu“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Andrius Grigonis.
Tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų teigia, kad jei jų kaimynystėje kas nors imtųsi organizuoti bendruomeninę veiklą, pavyzdžiui, bendro daržo sodinimą, jie greičiausiai prisidėtų. Tačiau paklausus, ar šiuo metu dalyvaujate kokiose nors kaimynystės ar bendruomenės veiklose, tik 6 proc. respondentų atsakė: „taip, reguliariai dalyvauju“ (1 pav.).
Miestiečių prioritetai: medžių sodinimas ir atliekų tvarkymas
Tvarumas vilniečiams tampa neatsiejama gyvenimo dalimi – 70 proc. apklaustųjų teigia, kad gyventi tvariai jiems yra svarbu. Gyventojai tikisi pokyčių transporto ir atliekų tvarkymo srityse, nori geresnės oro kokybės bei mažesnio triukšmo mieste.
Pasak VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ projektų vadovės Erikos Lukšėnaitės, siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius itin svarbus ir miestiečių įsitraukimas.
„Tikiu, kad vilniečiai turi puikių idėjų, kaip galime pakeisti kasdienius įpročius ir mažinti miesto poveikį klimatui. Kartais tereikia nedidelio postūmio, kad imtume ir įgyvendintume šias idėjas, todėl kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sukūrėme konkursą „neŠYLAM“ – paprastą ir patogią platformą, per kurią gyventojai gali pateikti savo idėjas ir gauti reikiamą pagalbą joms įgyvendinti“, – teigia E. Lukšėnaitė.
Šių metų konkurso tema – bendruomenių iniciatyvos, padedančios mažinti klimato kaitą ir apimančios bent vieną iš šių sričių: darnų judumą, energetiką, atliekų tvarkymą ar gamta grįstus sprendimus. Konkurse gali dalyvauti juridiniai asmenys – bendrijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti. Paraiškos konkursui priimamos 2026 m. sausio 12 – vasario 28 dienomis.
Bendruomenių veikla – galimybė ir verslui
Siekiant paskatinti bendruomenes aktyviau įsitraukti į miesto gyvenimą, svarbų vaidmenį atlieka ir verslas. Net trys iš keturių respondentų mano, kad verslas turėtų remti miesto inicijuotas bendruomenines veiklas. Suteikdamas reikalingus išteklius, verslas gali ne tik aktyviau prisidėti prie miesto gyvenimo, bet ir stiprinti savo reputaciją. Socialiai atsakingą verslą miestiečiai vertina itin palankiai – didžioji dauguma respondentų teigia geriau vertinantys įmones, kurios remia bendruomenines iniciatyvas (2 pav.).
Norintys prisidėti prie konkurso augimo kviečiami tapti konkurso „neŠYLAM“ partneriais. Daugiau informacijos – www.nesylam.lt.
Reprezentatyvų Vilniaus gyventojų tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliko bendrovė „Spinter research“. Tyrimas vyko 2025 m. lapkričio 17–23 d., jame dalyvavo 1011 18–75 metų amžiaus Vilniaus gyventojų. Tyrimas atliktas Europos Sąjungos projekto „Climate funding for cities“ lėšomis.
